Visa tiesa apie interviu, skirtus streso lygiui patikrinti

• #Darbo pokalbis

Jeigu atrankų specialistas elgiasi keistai, o grubus klausimas – ne vienintelis nukrypimas nuo dalykinio bendravimo normų, galbūt tai yra daroma specialiai, siekiant patikrinti tavo psichologinį atsparumą stresui. Dažniau tai nutinka einant pareigas, kuriose dirbama įtemptomis sąlygomis: vadovaujant problemiškam kolektyvui, bendraujant su sunkiais klientais ir pan. Tokiu atveju darbdaviui svarbu matyti tavo reakciją: tai darbdaviui parodys, kaip tu elgsiesi, jei priimsi darbo pasiūlymą.

Įprastai streso pokalbius veda personalo specialistai, tačiau pastaruoju metu didelėse įmonėse pastebima tendencija, kad tai daro ir vadovai. Kokia to priežastis? Atsakymas paprastas – vadovas labiau pasinėręs į specifiką, kurioje kandidatas turi dirbti, išmano visas darbo subtilybes.

Sunku tokius darbo pokalbius suskirstyti į konkrečius tipus, tačiau pateikiame du svarbiausius formatus:

• Aplinkos sąlygų pokyčiai;

• Nukrypimas nuo pašnekovo elgesio ar bendravimo struktūros.

Pirmasis metodas yra populiariausias, nes jį daug lengviau įgyvendinti ir jo pagalba nustatyti tavo elgesį sudėtingose ​​situacijose. Konkrečių sąlygų įvairovę riboja tik pašnekovo vaizduotė, tačiau pagrindinė jo užduotis – pastatyti tave į nepatogią padėtį. Pavyzdžiui, pokalbio metu daroma ilga 4–5 minučių pauzė, kol pašnekovas pakaitomis žiūri į tavo gyvenimo aprašymą ir į tave, kad išprovokuotų tavo reakciją.

Taip pat dažnai galima išgirsti gana provokuojančių klausimų:

• „Kodėl išvis čia atėjote?“

• „Ar esate tikras, kad dėl savo profesionalumo galite tikėtis tokio didelio atlyginimo?“

• „Ką esate pasiryžęs padaryti dėl šio darbo?“

Svarbu gerai apgalvoti atsakymą, nes nuo jo gali priklausyti galutinis sprendimas dėl tavo kandidatūros.

Antrasis pokalbio tipas yra įmantresnis ir ne visada įmanoma jį atpažinti nuo pirmųjų minučių. Pavyzdžiui, prieš atvykstant į biurą, darbuotojas gali padėti tau sulūžusią kėdę, pamiršti užsisakyti bilietą, nurodyti netikslų biuro adresą, perplanuoti ar atšaukti susitikimą. Yra ir radikalesnių metodų – imituojant alpimą ar infarktą, ar kitą ekstremalią situaciją. Visa tai daroma siekiant patikrinti tavo lankstumą, atsparumą stresui, įvertinti minčių eigą sprendžiant iškilusią problemą.

Sunku pasakyti, kiek šis patikrinimo metodas yra tinkamas kandidatų atrankos požiūriu. Dažniausiai tokie patikrinimai neigiamai veikia darbdavio prekės ženklą ir verčia suabejoti įmonės darbuotojų kompetencija. Tačiau kai kurioms laisvoms darbo vietoms, be jokios abejonės, tokia žmonių atranka reikalinga norint kokybiškai atrinkti personalą, prisitaikantį prie bet kokių stresinių situacijų ir besikeičiančių sąlygų.

Rekomendacija:

Norėdami pasiruošti pokalbiui, skirtam patikrinti streso lygiui, turi iš anksto įvertinti, kiek laisvai darbo vietai, į kurią teikėte kandidatūrą, reikia šio patikrinimo formato. Jei supranti, kad neišvengsi keblių klausimų ar situacijų, rekomenduojame perskaityti kitų žmonių atsiliepimus, pasiruošti keletui tokių atvejų ir patiems nuspręsti, ką daryti ir ką atsakyti nestandartinėse situacijose.

Svarbu visada išlikti ramiems, blaiviai įvertinti situaciją ir laikytis „trijų NE“ taisyklės:

• Negali ignoruoti jokių keblių klausimų, tačiau gali ir neatsakyti iš karto, atidžiai apsvarstyk visas galimas rizikas;

• Nereikia nervintis ar teisintis, bet koks sprendimas ar atsakymas yra tavo pasirinkimas, ir jis ne visada turi sutapti su pašnekovo nuomone;

• Nesivelk į ginčą ir nesipiktink. Ginčas ar pasipiktinimas niekada neparodys tavo geriausios pusės jokiomis aplinkybėmis. Svarbu išlikti neutraliems, o bet kokius nesutarimus geriausia pasilaikyti savyje.