Tyrimas: Baltijos šalyse daugėja darbuotojų, ieškančių pozityvios darbo aplinkos

• #HR

Šiandieninėje darbo rinkoje kiekvienas darbdavys turėtų suprasti, kokių darbdavių ieško kandidatai. Stafferty atliko tyrimą Baltijos šalyse, apklausdami įvairaus amžiaus, lyties, išsilavinimo asmenis visose trijose šalyse, bandydami išsiaiškinti, kokius kriterijus kandidatai kelia darbdaviams darbo paieškos metu.

Apklausą iš viso sudarė 16 klausimų, skirtų išsiaiškinti kandidatų keliamus kriterijus potencialiems darbdaviams. Pirmi keturi klausimai buvo susiję su apklausos dalyvių demografiniais duomenimis, kurie atskleidė, jog apklausoje daugiausiai dalyvavo moterys (beveik 77 proc. apklaustųjų). Aktyviausia amžiaus grupė buvo nuo 25 iki 34 metų – jai priklauso daugiau nei 43 proc. apklaustųjų. Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių dalyvių (beveik 76 proc.) turi aukštąjį išsilavinimą ir daugiau nei pusė dalyvių užima specialisto poziciją dabartinėje darbovietėje (daugiau nei 55 proc. apklaustųjų).

Penktasis apklausos klausimas buvo skirtas sužinoti apklausoje dalyvavusių žmonių prioritetus, tad paprašėme jų iš penkių pateiktų variantų – „konkurencingas atlyginimas ir priedai“, „karjeros augimo ir tobulėjimo galimybės“, „pozityvi įmonės kultūra ir darbo aplinka“, „įmonės misija, tikslai ir vertybės“ ir „įmonės reputacija ir prekinis ženklas“ – pasirinkti tris veiksnius, darančius didžiausią įtaką apklaustiesiems, renkantis darbdavį.

Didžioji dauguma (maždaug 90 proc.) visų apklausos dalyvių pasirinko „pozityvi įmonės kultūra ir darbo aplinka“, tačiau nedaug nuo šio kriterijaus atsiliko „konkurencingas atlyginimas ir priedai“ (virš 87 proc.). Trečią vietą užėmė „karjeros augimo ir tobulėjimo galimybės“ (beveik 70 proc.), ketvirtą vietą užėmė „įmonės reputacija ir prekinis ženklas“ – šį aspektą pasirinko kiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų (maždaug 34 proc.). Paskutinėje vietoje apklausoje dalyvavusiems dalyviams buvo „įmonės misija, tikslai ir vertybės“ (virš 18 proc.).

„Iš tiesų nesu mačiusi tyrimo, kuriame pirmos vietos neužimtų darbo užmokestis. Kadangi tyrime daugiausiai dalyvavo aukštos kvalifikacijos specialistai, galima manyti, jog jiems yra svarbu ne tik gauti nuo darbo rezultatų priklausantį atlyginimą, bet ir turėti pozityvią darbo aplinką, kurioje praleidžia daugiausia laiko.“- komentuoja Stafferty Lietuva Generalinė direktorė Aušra Bendikaitė. „Specialistai neretai darbe neturi šalutinių pasitenkinimą keliančių faktorių, todėl jiems svarbus ne tik higieniškas atlyginimas, bet ir kolektyvas, gera darbo aplinka ir kiti faktoriai, įeinantys į „pozityvios įmonės kultūros ir darbo aplinkos“ sąvoką.“

„Prekinis įmonės ženklas, anot apklaustųjų, nėra toks svarbus aspektas, renkantis darbdavį. Darbuotojams iš principo tapo labai svarbi gyvenimo kokybė, darbo ir asmeninio gyvenimo balansas, todėl specialistai renkasi dirbti darbe, kuris suteikia šansą į kokybišką asmeninį gyvenimą.

Įmonės vertybės ir misija „eina“ šalia įmonės prekinio ženklo. Darbuotojas laimingas nuo įmonės misijos ir vertybių netaps, tad šis faktorius darbuotojui svarbus tik tuomet, jeigu tos vertybės ir misija prisideda prie pozityvios darbo aplinkos ir įmonės kultūros.“

Po šio klausimo apklausoje sekė svarbumą įvertinantys klausimai, kuriuose buvo prašoma įvertinti pateikto faktoriaus svarbu skalėje nuo 1 iki 5 (1 – nesvarbu, 5 – labai svarbu).

Vienas iš tokių klausimų prašė įvertinti atlyginimo ir priedų svarbą, renkantis darbdavį, skalėje nuo 1 iki 5, kaip jau minėta viršuje.

Nei vienas apklausos dalyvis nenurodė, jog atlyginimas bei priedai jiems nėra svarbūs. Daugiau nei pusė (65 proc.) apklausos dalyvių pasirinko variantą „labai svarbu“.

„Tokie rezultatai tik įrodo faktą, jog darbdaviams vertėtų nustoti vaikytis iliuzijos, jog žmonės dirba dėl kitų dalykų.“,- sako A. Bendikaitė. „Įmonės aplinka, misija, vertybės ar įvaizdis yra svarbus, konkuruojant dėl talentų, bet įmonės niekada gerai nekonkuruos, jeigu atlyginimas nebus rinkos rėžiuose.“

Kitas apklausos klausimas buvo susijęs su karjeros galimybėmis, tad apklausos dalyvių paprašėme skalėje nuo 1 iki 5 (1 – nesvarbu, 5 – labai svarbu) įvertinti, kaip jiems svarbu yra karjeros augimo galimybės, renkantis darbdavį.

Tik beveik 3% apklausos dalyvių karjeros augimo galimybės, renkantis darbdavį, nėra svarbios. Virš 4% apklaustųjų pasirinko šį faktorių kaip „šiek tiek svarbų“, beveik 13% – kaip „visai svarbų“, du penktadaliai (40 proc.) – kaip „svarbų“ ir kiti likę du penktadaliai (beveik 40 proc.) apklaustųjų šį faktorių įvertino kaip „labai svarbų“.

„Šio klausimo rezultatai sukelia savotišką paradoksą – karjeros galimybes apklausos dalyviai įvertino kaip trečią svarbiausią aspektą, renkantis darbdavį, nors panašu, jog tai išlieka svarbiu aspektu.“,- teigia A. Bendikaitė.

Kitas klausimas buvo susijęs su darbo ir asmeninio gyvenimo balansu, kuris paskutiniu metu yra plačiai diskutuojamų temų žmogiškųjų išteklių pasaulyje. Apklausos dalyviams buvo pateiktas klausimas „Kiek svarbus yra potencialaus darbdavio siūlomas darbo ir asmeninio gyvenimo balansas? Įvertinkite šio veiksnio svarbą skalėje nuo 1 iki 5 (1 – nesvarbu, 5 – labai svarbu)“.

Nei vienas apklausos dalyvis nepasirinko darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros kaip „nesvarbaus“ ar „šiek tiek svarbaus“ faktoriaus. Šiek tiek daugiau nei 5% apklausos dalyvių šį faktorių įvertino kaip „svarbų“, kiek daugiau nei ketvirtadalis (virš 28 proc.) – kaip „svarbų“ ir kiek daugiau nei du trečdaliai (virš 66 proc.) apklaustųjų darbo ir asmeninio gyvenimo balansą įvertino kaip „labai svarbų“ aspektą, kuris daro įtaką, renkantis darbdavį.

„Šis aspektas yra greta pozityvios įmonės aplinkos ir kultūros, o didelis procentas apklausos dalyvių, įvertinusių šį faktorių kaip „labai svarbų“ arba „svarbų“, renkantis darbdavį, tik įrodo darbo ir asmeninio gyvenimo balanso svarbą kandidatams.“,- sako A. Bendikaitė.

Sekantis tyrimo klausimas buvo susijęs su teigiama įmonės kultūra ir kiek ji yra svarbi kandidatams, renkantis potencialų darbdavį. Šį reiškinį buvo paprašyta įvertinti skalėje nuo 1 iki 5 (1 – nesvarbu, 5 – labai svarbu).

Daugiau nei pusę apklausos dalyvių (beveik 57 proc.) pasirinko tai kaip labai svarbų, o daugiau nei trečdalis apklaustųjų (apie 38 proc.) tai pasirinko kaip svarbų faktorių, ieškant naujo darbdavio. Šiek tiek daugiau nei 2 proc. apklaustųjų pozityvią įmonės kultūrą įvertino kaip visai svarbų, beveik 2 proc. – kaip šiek tiek svarbų ir kiek daugiau nei pusę procento apklaustųjų pozityvią įmonės kultūrą ir palankią darbo aplinką įvertino kaip nesvarbų faktorių.

„Pozityvi įmonės kultūra yra susijusi su komunikacija, darbo ir asmeninio gyvenimo balansu, pagarba, stipria lyderyste ir panašiais aspektais. Kadangi apklausos pradžioje apklaustieji šį aspektą įvertino kaip patį svarbiausią, renkantis darbdavį, toks teigiamas įvertinimas šiame klausime manęs nestebina.“,- komentuoja A. Bendikaitė.

Kitas apklausos klausimas paprašė apklausos dalyvių įvertinti potencialaus darbdavio siūlomą naudų paketą, pavyzdžiui, papildomas sveikatos draudimas ar papildomos apmokamos atostogų dienos, skalėje nuo 1 iki 5 (1 – nesvarbu, 5 – labai svarbu)

Kiek mažiau nei pusę apklaustųjų (beveik 41 proc.) šį faktorių įvertino kaip labai svarbų, o kiek daugiau nei ketvirtadalis (beveik 28 proc.) – kaip svarbų faktorių, renkantis darbdavį. Apie penktadalį (beveik 19 proc.) apklausos dalyvių papildomų naudų paketą įvertino kaip visai svarbų, beveik 8 proc. – kaip šiek tiek svarbų ir vos daugiau nei 4 proc. apklaustųjų papildomų naudų paketą įvertino kaip nesvarbų aspektą, renkantis darbdavį.

„Šio aspekto svarba varijuoja, tad nėra aiškios tendencijos, ar tai svarbu, ar ne.“,- kalba A. Bendikaitė. „Sprendžiant iš apklausos rezultatų, norėčiau atkreipti darbdavių dėmesį, jog naudų paketas nėra didelis konkurencinis pranašumas, bandant pritraukti talentus.“

Toliau apklausoje dalyvių buvo prašoma įvertinti įmonės reputaciją ir prekinio ženklo įvaizdį, renkantis darbdavį skalėje nuo 1 iki 5 (1 – nesvarbu, 5 – labai svarbu).

Virš ketvirtadalio (beveik 27 proc.) apklaustųjų įmonės reputaciją ir prekinio ženklo įvaizdį įvertino kaip labai svarbų aspektą, renkantis darbdavį, o kiek daugiau nei trečdalis (37 proc.) tai įvertino kaip svarbų faktorių. Kitas apklausos dalyvių ketvirtadalis (beveik 28 proc.) šį aspektą įvertino kaip visai svarbų, kiek daugiau nei 5 proc. – kaip šiek tiek svarbų, o vienas iš 29 apklausos dalyvių – kaip nesvarbų faktorių, renkantis darbdavį.

„Panašu, jog yra mažai žmonių, kuriems svarbus darbdavio reputacija ir prekinis ženklas. Tai nebuvo pirmaujantis aspektas, lemiantis darbdavio pasirinkimą.“,- teigia A. Bendikaitė. „Iš principo visiems rūpi įmonės prekinis ženklas, tačiau tai nėra veiksnys, darantis įtaką renkantis darbdavį.“

Kitas apklausos klausimas paprašė apklausos dalyvių įvertinti įmonės lokacijos ir kelionės į darbą ir iš darbo laiką kaip faktorių, renkantis potencialų darbdavį.

Daugumai apklausos dalyvių vienaip ar kitaip šis faktorius buvo svarbus: kiek daugiau nei ketvirtadaliui (beveik 27 proc.) apklaustųjų darbo vietos lokaciją bei kelionės į darbą ir iš darbo laiką įvertino kaip labai svarbų, o daugiau nei trečdalis (beveik 38 proc.) – kaip svarbų apsektą, renkantis darbdavį. Beveik 21 proc. apklaustųjų šį faktorių įvertino kaip visai svarbų, beveik 9 proc. – kaip šiek tiek svarbų ir kiek daugiau nei 6 proc. – kaip nesvarbų.

„Variantą „nesvarbu“ galimai pasirinko žmonės, kurie nėra susidūrę su šia problema arba patys gyvena palankioje vietoje.“,- teigia A. Bendikaitė. „Vis tik didžioji dauguma šį faktorių įvertino kaip svarbų aspektą, o prie šio pasirinkimo prisideda nuotolinio darbo galimybė, kuri yra dažnas dalykas šiai dienai. Mano rekomendacija darbdaviams – lokacija nėra kritinis aspektas, tačiau, planuojant investicijas į biurą ar gamybines patalpas, vietovė neturėtų daryti įtakos verslo sprendimui darbuotojų pritraukimo atžvilgiu. Prastą biuro ar gamybinių patalpų vietovę darbuotojams galima kompensuoti tokiais privalumais, kaip darbu iš namų, kuro ar viešojo transporto bilieto kompensacija, darbuotojų vežiojimu į darbą ir iš jo ir panašiomis naudomis.“

Kitas apklausoje pateiktas klausimas buvo susijęs su vis dar plačiai aptariama tema – nuotoliniu darbu. Apklausos dalyviai buvo paprašyti įvertinti, kiek svarbus yra potencialaus darbdavio siūlomas nuotolinis darbo metodas, renkantis darbdavį, skalėje nuo 1 iki 5 (1 – nesvarbu, 5 – labai svarbu).

Kiek daugiau nei du penktadaliai (virš 43 proc.) apklausos dalyvių nuotolinio darbo galimybę įvertino kaip labai svarbų, beveik 22 proc. – kaip svarbų, vos daugiau nei 17 proc. – kaip visai svarbų aspektą, renkantis darbdavį. Potencialaus darbdavio siūlomas nuotolinis darbas vos daugiau nei 11 proc. apklaustųjų buvo šiek tiek svarbus, o beveik 7 proc. – nesvarbus faktorius.

„Atvirai pasakius, šie duomenys mane nustebino, kadangi kasdien bendraujame su kandidatais, kuriems nuotolinis darbas – labai svarbus aspektas, ieškant darbdavio.“,- sako A. Bendikaitė. „Galbūt tie žmonės, kurie nuotolinio darbo galimybę įvertino kaip nesvarbią, yra specialistai, kurių darbas yra susijęs su fiksuota darbo vieta, kai neįmanoma dirbti iš namų, arba šį pasirinkimą pasirinko tie asmenys, kurie turi vaikų ir juos vežioja, o tokiu atveju jie vis tiek juda ir darbas iš namų jiems nėra būtinybė.

Kalbant bendrai apie darbo rinką, ji šiuo metu yra įtepta, todėl darbdaviai, nesiūlantys nuotolinio darbo galimybės, iš esmės praranda maždaug 65 procentus potencialių kandidatų. Pasitaiko tokių atrankų, kurių metu klientui galime pasiūlyti nuo dviejų iki keturių potencialių kandidatų. Bet, jeigu klientas nesiūlo nuotolinio darbo galimybės, iš keturių kandidatų jam galime pristatyti tik du, o iš dviejų – vos vieną. Todėl darbdaviai turi susitaikyti su kandidatų noru dirbti nuotoliu, jeigu jie nori likti konkurencingi šiandieninėje darbo rinkoje.

Analizuodama apklausos duomenis, aš, kaip vadovė, uždaviau savo kolegei, kuri atitiko pagrindinius apklausos dalyvių demografinius rodiklius, klausimą: jeigu įkurtume gražų ir didelį ofisą su užkandžiais, žaidimais, bet atšauktume nuotolinį darbą, ar ji ieškotų kito darbo. Ji net negalvojus atsakė „taip“.“

Po šio klausimo sekė kitas, kuris paprašė apklausos dalyvių įvertinti potencialaus darbdavio tvarumo ir socialinio atsakingumo politikas kaip faktorių, kuris lemia darbdavio pasirinkimą, ir įvertinti į skalėje nuo 1 iki 5 (1 – nesvarbu, 5 – labai svarbu).

Vos daugiau nei 11 proc. apklausos dalyvių tvarumo ir socialinio atsakingumo politikas įvertino kaip svarbų aspektą, renkantis darbdavį. Virš 29 proc. apklaustųjų šį aspektą įvertino kaip svarbų ir lygiai toks pats procentas apklaustųjų jį įvertino kaip visai svarbų. Beveik 22 proc. apklausos dalyvių tai įvertino kaip šiek tiek svarbų ir kiek daugiau nei dešimtadalis (virš 11 proc.) – kaip nesvarbų aspektą.

„Visuomenė vis dar abejinga šiam aspektui ir jam dar nėra pribrendusi.“,- komentuoja A. Bendikaitė. „Kalbant iš darbuotojų pritraukimo pusės, šis aspektas nedidina įmonės konkurencingumo ir kandidatams yra svarbesnių naudų.“

Priešpaskutinis apklausos klausimas buvo skirtas įvertini, kiek svarbi vadovų komandos reputacija, renkantis darbdavį, skalėje nuo 1 iki 5 (1 – nesvarbu, 5 – labai svarbu).

Kiek daugiau nei ketvirtadalis (virš 28 proc.) apklaustųjų vadovų komandos reputaciją kaip labai svarbų, daugiau nei trečdalis (virš 35 proc.) apklaustųjų – kaip svarbų faktorių, renkantis darbdavį. Virš 23 proc. apklausos dalyvių šį faktorių įvertino kaip visai svarbų, beveik 9 proc. – kaip šiek tiek svarbų ir kiek daugiau nei 4 proc. – kaip nesvarbų aspektą, renkantis darbdavį.

„Vadovai dažnai kurie ne tik įmonės kultūrą, bet ir prekinį įvaizdį.“,- sako. A. Bendikaitė. „Panašu, kad tie, kurie apklausos pradžioje įvertino pozityvią įmonės kultūrą kaip vieną svarbiausių faktorių, renkantis darbdavį, pasirinko ir šį aspektą kaip svarbų.

Tie, kuriems įmonių vadovų reputacija nėra tokia svarbi ar išvis nesvarbi, suvokia šį aspektą kaip įmonės įvaizdžio dalį. Jeigu kalbame apie dideles įmones, kuriose vadovai yra aukštai, tai kelis metus išdirbęs specialisto pozicijoje darbuotojas gali to vadovo net nepamatyti, todėl tokiems žmonėms vadovo reputacija ir nėra svarbi. Tokiose įmonėse pozityvią įmonės kultūrą dažniausiai suamortizuoja vidurinės grandies vadovai.“

Paskutinis apklausos klausimas buvo hipotetinis ir skirtas išsiaiškinti, kokio tipo įmonėje apklausos dalyviai norėtų dirbti. Šis klausimas turėjo keturis atsakymo pasirinkimus, iš kurių dalyviai galėjo rinktis vieną – „startuolis“, „korporacija“, „privatus verslas“ ir „valstybinė institucija“.

Darbą startuolyje pasirinktų kiek mažiau nei ketvirtadalis (beveik 22 proc.) apklaustųjų, darbą korporacijoje – beveik 28 proc., darbą privačiame versle – beveik pusę (47 proc.) apklaustųjų, o darbą valstybinėje institucijoje – vos virš 4 proc. apklaustųjų.

„Panašu, kad privatus verslas siūlo didesnius nei rinkos atlyginimus.“,- komentuoja A. Bendikaitė. „Dauguma korporacijų turi jau žinomus prekės ženklus, nes jos yra didelės ir daug investuoja į darbdavio įvaizdžio kūrimą. Sprendžiant pagal apklausos rezultatus, korporacijose dirbti norinčių nėra daug, nes klausime apie tris svarbiausius aspektus nedaug kas pasirinko darbdavio įvaizdį.

Kalbant apie norą dirbti privačiame versle, būtent toks verslas sudaro didelę dalį viso verslo Baltijos šalyse. Tokiose įmonėse vadovai turi geriausias sąlygas pasyviai stebėti, net truputį neakivaizdžiai kontroliuoti darbuotojus ir suteikti jiems reikiamo dėmesio ar grįžtamojo ryšio. Taip jie pastebi, kas dirba gerai, o kas – prastai. Kaip ir minėjau, privatus verslas neretai siūlo didesnius nei rinkos atlyginimus tam, kad pritrauktų geriausius talentus.

Kalbant apie valstybines institucijas, toks nedidelis šio tipo įmonės pasirinkimas yra susijęs su atmosfera. Taip pat specialistai valstybinėse institucijose uždirba mažiau nei privačiame versle, nesuteikia lanksčių nuotolinio darbo galimybių ir nesiūlo daug karjeros augimo galimybių.“

Ši apklausa padeda suprasti, kad Baltijos šalyse daugėja žmonių, ieškančių ne tik gero atlyginimo, bet ir pozityvios darbo kultūros. „Darbdaviams, norintiems konkuruoti darbo rinkoje, reikia pagrindinių trijų aspektų: higieniško atlyginimo, pozityvios darbo aplinkos ir karjeros augimo galimybių.“,- teigia A. Bendikaitė. „Specialistų rinkoje esate konkurencingas darbdavys, jeigu siūlote būtent šiuos tris faktorius. Kalbant apie įmonės tipą, beveik pusę paklaustųjų nori dirbti privačiame versle, o tai reiškia, kad privatus verslas – patrauklus darbdavys, nes siūlo pozityviausią įmonės kultūrą, geriausius atlyginimus ir geriausias karjeros galimybes.“