Augintiniams draugiška darbovietė – naujovė, užtikrinanti darbuotojų gerovę?
Panašu, kad daugelis įmonių laikosi tendencijos į darbą atsivesti augintinius. Tai gali būti susiję su pasauline pandemija– COVID-19 piko metu žmonės likdavo namuose, priglausdavo augintinius, natūralu, kad augintiniai ir jų šeimininkai labai prisirišo vienas prie kito. Daugelis kandidatų ir darbuotojų augintiniams draugišką aplinką vertina kaip didžiulį pranašumą. Nors ši idėja skamba itin smagiai, augintiniai darbovietėje turi daug privalumų, susijusių su darbuotojų gerove, ir šis reiškinys tikrai turi daugiau privalumų nei trūkumų. Tačiau, norint išvengti tam tikros rizikos, iš anksto turi būti nustatytos tam tikros taisyklės.
Kuo naminiams gyvūnėliams pritaikytas biuras gali būti naudingas darbuotojams?
Galime atrasti milijoną priežasčių, kodėl augintinių atsivedimas į darbą gali būti naudingas, tačiau norėtume susikoncentruoti ties esminėmis priežastimis.
Emocinis palaikymas. Tai gali atrodyti per akivaizdu, tačiau biure esantys augintiniai gali labiau prisidėti prie jūsų darbuotojų psichinės sveikatos, nei įsivaizduojate. Mokslininkai atliko daugybę tyrimų, kokį efektą turi naminiai gyvūnai dirbantiems žmonėms, ir visi jie patvirtina tas pačias teorijas. Pavyzdžiui, JK Jorko ir Linkolno universitetų atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo apie 6 tūkstančius respondentų, patvirtino, kad naminiai gyvūnai gali padėti sumažinti stresą, kadangi jie dažnai yra prisitaiko prie žmonių bei siūlo emocinę paramą. Darbuotojo noras pabūti su augintiniu yra bene veiksmingiausias būdas priverstinai nukreipti jį nuo darbo nedidelei pertraukai, o ši džiaugsmo ir juoko kupina pertraukėlė – galingiausia priemonė, kovojant su darbuotojų stresu ar nuovargiu.
Fizinė sveikata. Atmetus jaukumą bei emocinę paramą, augintiniai biure gali būti naudingi ir darbuotojų fizinei sveikatai. Augintinis, be abejo, verčia žmogų būti fiziškai aktyvesniu, tačiau trumpa pertrauka nuo darbo kompiuteriu, norint išvesti šunį pasivaikščioti ar tiesiog kelias minutes pažaisti su augintiniu, gali būti traktuojama kaip naudinga mankšta.
Socialiniai santykiai. Būtų labai sunku rasti žmogų, kuris nemylėtų gyvūnų. Gyvūno turėjimas biure gali būti puiki pirmojo pokalbio tema. Tai galioja tiek intravertams, tiek ekstravertams. Dauguma augintinių, kaip ir žmonės, trokšta socializacijos, todėl, tarkime, keli darbuotojai atsiveda savo augintinius į darbą, augintiniai turi puikią galimybę užmegzti prasmingus tarpusavio santykius ir pabendrauti. Argi tai – nemiela?
Kaip sukurti naminiams gyvūnams draugišką biurą?
Jei nuspręsite savo biurą paversti naminiams gyvūnėliams tinkama aplinka, prieš ką nors paskelbdami turėtumėte apsvarstyti keletą dalykų. Svarbiausia paklausti, ar kiekvienas įmonės darbuotojas palaiko šią idėją, ir išsiaiškinkite, ar turite šunims ar katėms alergiškų darbuotojų. Ši politika taip pat turėtų būti pabrėžta darbo skelbimuose bei darbo pokalbiuose. Be to, išsiaiškinkite, ar jūsų biuro pastato politika leidžia laikyti augintiniu. Galiausiai pasirūpinkite, kad gyvūnus į darbą atsivedantys žmonės turėtų saugią ir uždarą darbo vietą, o nenorintys būti vienoje erdvėje su naminiais gyvūnais turėtų uždarą erdvę, į kurią augintiniai neįleidžiami.
Pagrindinės naminiams gyvūnėliams draugiško biuro taisyklės
-
Turi būti sudarytos palankios sąlygos dirbti gyvūnėliams neprieinamoje erdvėje tiems, kurie dėl kokių nors priežasčių nenori dirbti su gyvūnėliais. Be to, turėtų būti aiškios taisyklės, kuriose biuro patalpose augintiniams negalima būti;
-
Biuro pastato taisyklės turi leisti viduje laikyti gyvūnus;
-
Augintinis turi būti psichiškai stabilus ir paskiepytas;
-
Gyvūnas turi būti gerai dresuotas, paklusnus, pasitikintis savimi, mokėti bendrauti su žmonėmis ir kitais augintiniais. Svarbiausia – augintinis neturi užpulti jokios kitos būtybės biure;
-
Gyvūnėlis neturi trukdyti kitiems darbuotojams, pavyzdžiui, lojimu, cypimu, nuolatiniais išdykimais.
-
Biuras turi būti tvarkingas ir organizuotas.
-
Apgadinus daiktą ar sužalojus/užpuolus žmogų, visą atsakomybę prisiima augintinio savininkas.
