Nuotolinis ar gyvas darbo pokalbis: kuris iš jų labiau tinka Jūsų įmonei?

• #Ekspertai

Autorė: Aušra Bendikaitė, Generalinė direktorė

Šiuolaikiniame pasaulyje tradicinis gyvas darbo pokalbis nebėra vienintelis pasirinkimas įmonėms, ieškančioms talentų. Tobulėjant technologijoms, nuotoliniai darbo pokalbiai tapo puikia alternatyva. Tačiau kiekviena strategija turi savo privalumų ir trūkumų. Šiame straipsnyje nagrinėsiu tiek nuotolinių, tiek gyvų darbo pokalbių privalumus ir trūkumus, kurie leis įmonėms priimti pagrįstą sprendimą, kuri technika geriausiai atitinka jų poreikius.

Nuotolinis darbo pokalbis

Nuotolinis pokalbis turi daug privalumų. Pirmiausia, tokio tipo darbo pokalbis suteikia lengvumo ir lankstumo, nes pašalina geografinius apribojimus ir leidžia įmonėms susisiekti su kandidatais iš viso pasaulio. Be to, nuotolinis darbo pokalbis sutaupo laiko ir pinigų, kuriuos kandidatai iššvaistytų atvykimui. Toks darbo pokalbio tipas taip pat leidžia lanksčiau planuoti, todėl lengviau bendradarbiauti su kandidatais skirtingose laiko juostose. Galiausiai, nuotolinis darbo pokalbis  leidžia įvertinti kandidato skaitmeninio bendravimo gebėjimus, kurie šiandieninėje nuotolinio darbo aplinkoje tampa vis svarbesni.

Tačiau šis darbo pokalbio tipas turi tam tikrų trūkumų. Pavyzdžiui, techninės ir interneto nesklandumai gali sutrikdyti pokalbio eigą, todėl abiem pusėms tai gali greit tapti nemalonia patirtimi. Nežodinius ženklus gali būti sunku iššifruoti, todėl pašnekovas negali tinkamai įvertinti kandidato. Be to, tiesioginio bendravimo trūkumas gali trukdyti užmegzti ryšį tarp kandidato ir įmonės.

Gyvas darbo pokalbis

Tokio tipo darbo pokalbiai jau seniai buvo standartinė kandidatų vertinimo metodika. Gebėjimas nedelsiant ištirti nežodinius ženklus, kūno kalbą ir bendrą nusiteikimą yra vienas iš pagrindinių gyvų darbo pokalbių pranašumų. Tai gali atskleisti svarbią informaciją apie kandidato pasitikėjimą savimi, profesionalumą ir kultūrinį tinkamumą įmonei. Bendravimas akis į akį taip pat pagerina santykių užmezgimą ir leidžia užmegzti spontaniškus pokalbius realiuoju laiku.

Neigiama gyvo darbo pokalbio pusė yra ta, kad jie atima daug laiko, o tai ypač svarbu, jei kandidatams reikia keliauti didelius atstumus. Tokie darbo pokalbiai taip pat reikalauja, kad įmonės skirtų išteklius kandidatų priėmimui vietoje, įskaitant pokalbių kambarius ir logistikos susitarimus. Geografiniai apribojimai gali neleisti įmonėms pasiekti įvairių talentų.

Renkantis tarp gyvų ir nuotolinių darbo pokalbių, įmonės turėtų atidžiai įvertinti savo reikalavimus. Nuotolinis darbo pokalbis suteikia patogumo, lankstumo ir pasiekiamumo visame pasaulyje, o gyvas darbo pokalbis leidžia užmegzti stipresnius santykius ir geriau interpretuoti nežodinius signalus. Įmonės, savo darbo kultūrą remiančios į nuotolinį darbą, turėtų teikti pirmenybę nuotoliniam darbo pokalbiui, tačiau tos, kurios vertina asmeninį kontaktą ir kultūrinį tinkamumą, gali teikti pirmenybę tiesioginiams interviu. Galiausiai, atsižvelgiant į konkrečius organizacijos tikslus, geriausias pasirinkimas gali būti balansas tarp abiejų darbo pokalbių tipų, išnaudojantis abiejų strategijų naudą.