„Tylusis atsitraukimas“. Nauja tendencija, gąsdinanti darbdavius, ar neegzistuojantis terminas?
Aušra, kas yra "tylusis atsitraukimas"?
„Paprastais žodžiais tariant, tai yra procesas, kai darbuotojas pasiekia momentą, kuomet jis ar ji praranda susidomėjimą darbu bei nustoja stengtis atlikti papildomas užduotis, kurios neįeina į darbuotojo pareigų aprašą, ir pamažu atstumia viską, kas susiję su įmonės gyvenimu ir bendruomene. Pavyzdžiui, darbuotojas nedalyvauja po darbo vykstančiose įmonės veiklose, vengia kolegų ir atlieką tik minimalius darbo reikalavimus. Tokie darbuotojai apriboja savo indėlį į įmonę iki tol, kol tampa „nematomi“ ir galiausiai pasitraukia.“Kaip manote, kokios yra šio reiškinio priežastys?
„Šis reiškinys tikrai nėra naujas personalo valdymo srityje, kadangi daugelį metų darbuotojai patyliukais pakeitė darbus, ieškodami naujų galimybių, tačiau tik visai neseniai išaugo jo populiarumas.Esu linkusi pritarti daugumos ekspertų nuomonei, jog tai gali būti neigiamas globalinės pandemijos rezultatas. Nors daugelis žmonių neteko darbo, kiti turėjo daug laiko apmąstyti savo karjerą: jie analizavo, ar jų atlyginimai atitinka pareigas ir ar jų pareigose yra pakankamai darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros.
Kita svarbi priežastis – perdegimas darbe. Daugelis žmonių tapo labiau sąmoningi ir stebi savo psichinę sveikatą, kad pastebėtų, ar jų darbas sukelia stresą, kas yra labai gerai. Kadangi darbuotojai puikiai atpažįsta stresą darbe, jie paprastai toleruoja mažesnį jo kiekį.
Galiausiai, tylaus atsitraukimo iš priežastis gali būti darbuotojo ir jo tiesioginio vadovo bendravimo stoka. Tokiu atveju darbuotojas neturi galimybės išsipasakoti apie rūpesčius ar stresą, susijusį su darbu, svarbiausiam komandos asmeniui.“
Ar turite kokių patarimų darbdaviams, kovojantiems su tyliuoju atsitraukimu?
„Mes visi skiriamės, o tai reiškia, kad visi turime specifinių poreikių, kurie mus tenkina darbe. Taigi, būtinai įvertinkite savo darbuotojus individualiai. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tris pagrindinius aspektus.Visų pirma, išmokite bendradarbiauti vykdant pokyčius. Jei tam tikrus procesus įmonėje reikia tobulinti, pabandykite sugalvoti, kaip Jūsų darbuotojai galėtų prisidėti. Atidžiai klausykite, ką Jūsų darbuotojai turi pasakyti, ir parodykite, kad priėmėte jų pasiūlymus, imdamiesi pasiūlytų veiksmų. Jeigu kokių darbuotojų pasiūlymų neįmanoma įgyvendinti, nuosekliai jiems paaiškinkite, kodėl. Taip darbuotojai jausis išgirsti ir kartu sukursite patikimus santykius.
Taip pat svarbu leisti darbuotojams priimti sprendimus jų nestebint pro padidinamąjį stiklą – jie turi žinoti, kad jais galima pasitikėti ir kad jų pastangos yra vertinamos. Jie nori pasiekti tikslus, pagrįstus savo norais, vertybėmis ir sugebėjimais. Neverskite jų siekti rezultato sekant Jūsų nuoseklias instrukcijas – leiskite darbuotojams pademonstruoti savo sugebėjimus ir teikite nuolatinį grįžtamąjį ryšį.
Nepamirškite sukurti tikslo. Daugumos įmonių darbuotojai mano, kad investuoja savo laiką ir nieko daugiau nedaro, nes nesijaučia dalimi kažko ypatingo. Jie turi tikėti, kad tai, ką jie daro, yra prasminga ne tik todėl, kad už tai gauna atlyginimą. Per individualius arba komandinius susitikimus vadovybė turi nustatyti įmonės misiją ir įskiepyti tą tikslo jausmą. Kiekvieną savaitę pabandykite bent kartą prasmingai pasikalbėti su kiekvienu savo darbuotoju ir paaiškinkite, kaip jų darbas prisideda prie didesnio įmonės tikslo.
Žmonių išėjimas iš darbo yra normalus procesas, vykstantis net ir pačiose geriausiose įmonėse. Tačiau darbdavio pareiga yra išlaikyti darbuotojų motyvaciją, kurti pozityvią darbo aplinką, stengtis patenkinti jų poreikius tam, jog kuo ilgiau išlaikytų geriausius savo specialistus.“
