Viskas, ką darbdaviai privalo žinoti apie darbostogas

• #Personalas

Įmonės, norėdamos pritraukti naujų darbuotojų ir išlaikyti senus, pastaraisiais metais, prie savo siūlomų privalumų, pridėjo ir terminą „darbostogos“ (angl. workcation). Nors darbuotojams ši idėja skamba idealiai, tačiau darbdaviams, prie siūlant ir planuojant darbostogas, derėtų apsvarstyti ne tik pramogos faktorių, tačiau ir galimas rizikas. Todėl kalbiname Stafferty Baltics Generalinę direktorę Aušrą Bendikaitę. 

Aušra, gal galėtumėt pasidalinti darbostogų apibrėžimu? 
„Paprastai tariant, pats terminas sudarytas iš dviejų žodžių – darbas ir atostogos. Darbostogos yra procesas, kuomet tam tikras įmonės departamentas ar visi įmonės darbuotojai leidžiasi į kelionę, kuri realiai yra darbo ir pramogų kombinacija. Komandos pirmą dienos pusę dažniausiai praleidžia dirbant, o antroj dienos pusėj pramogauja ar kitaip turiningai leidžia laiką. Dažniausiai tai organizuojama teambuilding‘ų pavidalu, tačiau individualių darbuotojų darbą kitame mieste ar šalyje galima taip pat priskirti šiai kategorijai.“

Kaip manote, kodėl šis procesas populiarėja? 
„Šis reiškinys populiarėja dėl daugelio priežasčių, tačiau norėčiau išskirti kelias pagrindines. 
Visų pirma, darbo ir asmeninio gyvenimo balansas šiais laikais tapo kaip niekad svarbus. Kadangi jis toks svarbus darbuotojams, darbdaviai ieško būdų jį suteikti. Darbuotojai, dirbantys laisvesnėje ir įkvėpinančioje aplinkoje, ne taip greitai perdega ir jaučiasi daug geriau tiek fiziškai, tiek psichologiškai. 
Taip svarbu paminėti, jog darbostogos yra puiki galimybė tvirtinti komandos ryšį. Ši procesas dažnai organizuojamas kaip komandos formavimo priemonė, kadangi neformali aplinka skatina tarpusavio ryšio kūrimą.
Nauja ir neįprasta darbo aplinka gali paskatinti darbuotojų kūrybiškumą ir atverti duris įvairių problemų sprendimui.
Ši papildoma nauda skamba tikrai patraukliai potencialiems darbuotojams ir darbdavys tampa konkurencingai patrauklesnis ir atsiranda didelė tikimybė pritraukti laisvai samdomus darbuotojus, susiviliojusius lanksčiomis darbo sąlygomis.“

Kokios galimos darbostogų rizikos?
„Iš savo, kaip darbdavio pusės, matau ne vieną riziką. 
Nors dauguma darbdavių laikosi įsitikinimo, jog toks darbo aplinkos pakeitimas iš tikro didina produktyvumą, realybė gali būti kiek kitokia. Darbuotojo, esančio darbostogose, produktyvumas vidutiniškai nukrenta iki 70 procentų. Jeigu produktyvumas krenta, reiškiasi darbo gali būti atliekama mažiau, o to siekia ne kiekvienas darbdavys. O ir po darbostogų darbuotojui neretai tenka prisivyti ir dirbti daugiau ir intensyviau tam, jog pasivytų ir spėtų įgyvendinti įmonės ar savo tikslus. 
Taip pa darbdaviai neturėtų pamiršti ir mokesčių – dirbant ilgesnį laiką kitoje šalyje, reikia mokėti mokesčius toje šalyje, kurioje dirba darbuotojas. 
Taip pat reikia nepamiršti darbų saugos: darbdavys turi skirti papildomo laiko aprašyti darbo tvarkas, kuriose turi būti aiškiai apibrėžtos darbo sąlygos, darbo vieta. Būtent tai reikalauja nemenkų laiko sąnaudų.
Kalbant apie paprastesnius dalykus, dirbant ne Europoje, gali atsirasti didelis laiko skirtumas, kuris gali trukdyti komunikacijai ir darbui.“

Kokių priemonių darbdaviai gali imtis, jog sumažintų galimas rizikas? 
„Darbdaviai, visų pirma, turi suprasti, kad, nors darbostogos ir yra nauja realybė, tai yra tik papildoma nauda ar skatinamoji priemonė, o ne reguliari praktika. Todėl darbuotojai turėtų būti skatinami prisidėti, kadangi tai yra didelė rizika darbdaviui. 
Taip pat rekomenduočiau riboti darbostogų laiką: Europos Sąjungoje leisti ne ilgiau nei 90 dienų, kitose šalyse – ne ilgiau vieno mėnesio.“